berniūkštis — sm. (1) menk. vaikiokas, vaikigalis, piemeniokas: Pasileidęs berniūkštis – negano, o kažin kur valkiojas Kp. Buvo pasisamdę tokį berniūkštį, ir pabėgo Pn. Berniūkščiai graibo aplink akmenis, kol nutveria keletą vėžiukų Vaižg … Dictionary of the Lithuanian Language
boba — sf. (1) 1. R, K menk. ištekėjusi moteris; sena moteris, senė: Vetuša boba SD4. Da boba drūta, apie pečių sukas kai ratas Klt. Drūta (tvirta) boba, nei su girnoms nesumaltum B. Boba – gana stora, raudona, dikta, pilvota Žem. Susisėdę bobos i plepa … Dictionary of the Lithuanian Language
išpūsti — išpū̃sti, ìšpučia, ìšpūtė; SD421, Q54, R33 1. tr., intr. Ds išstumti, išvaryti, išnešti (apie vėją): Ir išpūtė mergelę iš juodojo laivelio JD97. Jei brolelių žiedelis pirktas, išpūsčiau į kraštelį Bs080. Aš pasamdyčiau šiaurų vėjužį, kad… … Dictionary of the Lithuanian Language
pavėploti — žr. pavėplioti 1: Piemeniokas pavėplojo, kad matęs ją su bernu, tai dabar kaip varpu loja visi Trgn. vėploti; atvėploti; išvėploti; nuvėploti; pavėploti; parvėploti … Dictionary of the Lithuanian Language
piemenėkas — piemenė̃kas sm. (2) Žrm žr. piemeniokas 1 … Dictionary of the Lithuanian Language
priblusti — priblùsti intr. prisnūsti, akis sumerkti: Piemeniokas, atsisėdęs prie gubos, priblùso, ir suėjo galvijai vasarojun Kp. Išsimiegoti nebuvo kada, tik priblusaũ Rm. Nespėjau priblùst, ir kelia Antz. blusti; apiblusti; atblusti; priblusti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
užkriokti — 1 užkriõkti, ia (ùžkriokia), ùžkriokė 1. intr. Brt užrikti, sušukti: Ka ùžkriokė ans, kaip šaute mune paršovė Vvr. Nusitvėręs jį už ilgų plaukų, taip užkriokė, kad net visa mokykla nusigando I.Simon. Parėjęs girtas kai ùžkriokė – maniau lupt … Dictionary of the Lithuanian Language
vidury — vidurỹ praep. su gen. DŽ, NdŽ, viduryjè, vidurỹj S.Dauk 1. žymi buvimą vietos ar daikto centre arba maždaug centre: Vidurỹ sieliaus būdavo blogam orui užėjus pasilįst Vl. Kad nebegera paliko, misliau – griūsiu vidurỹ kiemo Slm. Vidurỹ šitos … Dictionary of the Lithuanian Language
znybti — 1 znỹbti, ia, ė intr. 1. zyzti: Uodas znỹbia apie ausį Tvr. 2. OG35, Rtr, NdŽ, KŽ, Ign, Tvr, Sv, Rk verkšlenti: Vaikas znỹbia paskui močią sekiodamas Š(Sl). Ko tu čia kai mažas vaikas znybi? Ml. Piemeniokas nenori eit in keltavas, znỹbia ir… … Dictionary of the Lithuanian Language